Day 117

Buvo beužklumpąs deja vu jausmelis, bet supratau, kad šį vaizdelį nuo nacionalinio muziejaus laiptų mačiau begūglindama, kokia gi yra ta Barselona. Kai galvoje buvo prikimšta tiek lūkesčių, kiek tegali tilpti.

Dar mačiau pagyvenusiu žmonių porelę, einančius gatve ir čiulpiančius čiulpinukus. Privertė nusišypsot.

O bliuze nebematau vieno būgnininko. Kadangi emociškai visad prisirišu prie grupės sudėties, tai neatsišypsau naujam būgnininkui atgal, kad ir kaip jis stengtųsi. Eduardai - sugrįžk.