Day 140

Kartais man sunku tikėti, kad laimę kuriame patys. Na, nes niekaip negalėjau įtakoti to, kad Ryanair pakeis vienintelio nereikalingo iš keturių turėtų skrydžių laiką ir malonės man grąžinti pinigus. Taip pat daug laimės suteikė mano sekmadieniniai bliuzmenai, užsukę pas antradieninius bliuzmenus atšvęsti gimtadienio ir suplėšę labai geros muzikos. Tai ne tik šokau dūkau iki stiklų dūžimo, bet ir verbališkai išliaupsėjau vieną liaupsę, kuriai jau seniai kaupiausi. Po to sekė pasivaikščiojimas iki naktinio autobuso su Marku, kuris taip pat stengiasi būti laimingas, nors ir atskridus į Barseloną iš jo pavogė pinigus, 20 armonikėlių ir dainų užrašinę. Naktiniame autobuse namo taip pat nebuvo liūdna, kadangi ta pačia kryptimi važiavo kompanija iš Barselonos bliuzo šeimos - kitaip vadinti neišeina.