Pamenu, kaip Erasmuso laikais maniau, kad tuoj nučiuoš stogelis nuo skraidymo pirmyn-atgal, mat mintys nespėdavo paskui lėktuvą. Šiais laikais taip pat jaučiu kaikokią grėsmę, kadangi sunkiai patikiu man atsitinkančiais dalykais ir prieš, ir per, ir po. Panašu, kad reiktų save gaudyti mąstant apie kažką (atseit) neįmanomo ir pratintis prie atvirkštinės minties iš anksto...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą