Day 219

Splinter. Turbūt kelias valandas negalėjau nė lašo į burną paimti, kadangi visi kiti pojūčiai buvo per daug stimuliuojami. Ypač - rega. Regėjau tiesiog nelogiškai daug pažįstamų veidų. Smegenys atsisakinėjo tai laikyti realybe. Nors, rodos, žinojau, kad mintys realizuojasi, bet kad šitaip! Laviravau ant apalpimo iš nuostabos ribos.Nustebę buvo ir baro lankytojai, su kuriais kontakto neturėjome visus metus. Kai kurie prisiminė mano vardą, kai kurie, kad esu iš Lietuvos, kai kurie, matyt, tik mano veidą, tad smalsiai iki vėlumos klausėsi mano pokalbių su pirmaisiais. Visa tai nebūtų buvę įmanoma be rakčiuko nuo Ernst Jan, kitaip žinomo, kaip Perron55 direktoriaus, namų. Laisvė eiti ir pareiti, tai laisvė bendrauti su kuo nori ir kiek nori, laisvė gyventi spontaniškai = neįkainojama.